Dažnai kalbame apie didelę personalo kaitą organizacijoje. Kaltiname, kad darbuotojams rūpi vien pinigai, kad jie linkę keisti darbovietes dėl šiek tiek didesnės algos. Kalbame, kad beveik neįmanoma padidinti personalo motyvacijos arba jos vis per mažai. Ar iš tiesų taip yra?
Vis didėjantis gyvenimo tempas, besikeičiančios darbo sąlygos ir augantys kompetencijos reikalavimai verčia žmogų nuolat suktis darbų verpete. Nepriklausomai nuo įmonės dydžio, dėl per didelio darbo tempo vienas iš trijų jūsų kolegų gali patirti stresą darbe. Stresas yra kasdieninio gyvenimo sudedamoji dalis. Trumpas, pozityvus stresas darbe padeda susikoncentruoti ties atliekama veikla, motyvuoja kovoti su iššūkiais, tačiau darbuotojas susidūręs su aplinkybėmis, kurias nėra tikras ar sugebės įveikti, patiria stresą [2,3].
„Mane suerzino”… „Nenoriu tavęs matyti”… „Nustok, nes galiu tau suduoti”
Kaip dažnai šias ar panašias mintis išsakome savo pašnekovams pokalbio metu? Mes dažnai pykstame. Pykti nėra blogai, tačiau svarbu kaip tai išreiškiame, kaip elgiamės. Blogiau jei pyktis tampa nekontroliuojamu, destruktyviu reiškiniu, kuris gali išprovokuoti problemas darbe, asmeniniuose santykiuose, kenkti gyvenimo kokybei.
Konfliktas - tai priešingų poreikių, tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai.