Tam, kad niekas neliktų nuošaly...

Rekomendacijos darželių auklėtojoms ir pradinių klasių mokytojoms, dirbančioms su specialių poreikių vaikais

Vaikai su raidos sutrikimais labiau linkę bendrauti su jaunesniais už save arba suaugusiais. Su savo bendraamžiais sutarti gali būti kiek sunkiau, nes neadekvačiai gali suprasti socialinius signalus, pasirinkti netinkamą elgesį. Siekiant išvengti, kad tokie vaikai netaptų atsiskyrėliais, reikia padėti įsijungti į bendraamžių veiklą.
Paprastai specialių poreikių vaikai pasižymi ribotomis komunikacijos galimybėmis. Net jei žodynas pakankamas, kalbos naudojimas gali būti skurdus. Tokie vaikai sunkiai supranta humorą ar potekstę. Dažnai būdingas monotoniškas balsas, veide trūksta ekspresyvumo, sunkiai suprantama neverbalinė kalba.
Jaučiamas lankstaus mąstymo ir kūrybingų žaidimų trūkumas. Jiems sunkiau sekasi adekvačiai dalyvauti žaidime kartu su kitais vaikais, todėl gali tokie vaikai apsistoti ties individualiais, monotoniškais žaidimais.

Vaikų integracijai į grupę palengvinti:

Socialinių taisyklių mokymas (tai, ką kiti vaikai išmoksta be tiesioginio įsikišimo): kaip pasisveikinti, kaip pradėti pokalbį, palaikyti akių kontaktą. Galima parodyti pradžioje pavyzdį – kaip kitas vaikas tai daro. Aptarti tai.
Sudaryti sąlygas mokytis iš kito vaiko. Veikla poroje moko abu vaikus – vieną – kaip teisingai atlikti veiksmus, kaip reaguoti veikloje, ką sakyti, o kitą vaiką – kaip prakalbinti kitokį nei pats, kaip elgtis, kad sulauktum norimo atsako.
Atsakyti į visus vaikų užduodamus klausimus apie negalią, išskirtinumą ir pan. jiems suprantamu būdu. Nevengti „nepatogių“ klausimų. Galima pasinaudoti pasakomis, istorijomis.
Atrasti stipriausią specialių poreikius turinčio vaiko sritį ir paprašyti, kad jis padėtų kitam vaikui, kuriam sunkiau sekasi.
Perspėti apie veiklos trukmę ar pasikeitimą. (Po 15min. eisime į lauką). Viską kiek įmanoma paaiškinti ir patikslinti. Jei vaikui sunku suprasti laiką ir tai kelia jam nerimą arba jei yra pasikeitimų (pvz. atsirado masažistės paslaugos), paveikslėliais atvaizduoti vaiko veiklas, surašyti trukmę/laiką ir sudaryti jų seką.
Mokinti kaip atpažinti kitų jausmus (pvz. kai kitam linksma – jis šypsosi; kada tau buvo linksma? Atrinkti linksmų žmonių nuotraukas; pusė veido uždengti – kaip jaučiasi žmogus šioje nuotraukoje? nupiešti linksmo žmogaus veidą; pasinaudoti lėlių teatriuku ar pan. )
Pasitikėjimą savimi galima stiprinti organizuojant kasdieninį ratą, kuriame vienam vaikui visi likusieji sakys komplimentus – kas to vaiko elgesyje patinka, už ką yra dėkingas ir pan.
Lėles galima naudoti konfliktinėms situacijoms suvaidinti – tada su vaikais aptarti priimtiną elgesį ir galimus pasirinkimus.
Grupėje susitarti keletą paprastų taisyklių, kurių bus laikomasi. Jas pavaizduoti ženklais, paveikslėliais – visiems vaikams suprantamu būdu. Būtinai jų laikytis. Ikimokykliniame amžiuje taisyklės ne varžo vaiko laisvę, bet leidžia jam jaustis saugiu – jis žinos koks elgesys yra priimtinas ir kas bus jei taisyklių nesilaikys.
Taisyklė „Negalima sakyti „Tu negali žaisti“ – siekiant sudaryti sąlygas įsijungti į žaidimą visiems vaikams.
Aptarti su vaikais koks elgesys yra nepriimtinas ir kodėl. Ne vien paprašyti norimo elgesio, bet ir paaiškinti kaip tai daroma (pvz. dalintis – paskirti keturiems vaikams pasidalinto tris žaislus – su likusiais stebėti procesą ir apklausti vaikų kaip išspręsti situaciją).
Pagirti kada elgesys yra tinkamas – skirti dėmesį, kai vaikas elgiasi gerai, o kai blogai – tik sudrausminti. Būkite konkretūs. Vietoj žodžių ,,geras vaikas", sakykite ,,ačiū, kad taip kantriai manęs laukei eilėje". Tai sužadins mažylio teigiamas savybes ir jo paties vertę bei leis jam tiksliai žinoti, ką gerai jis padarė.
Yra skirtumas tarp pagyrimo ir padrąsinimo. Vienas apdovanoja užduotį, kai kitas apdovanoja asmenį (,,Tu padarei!" ir ,,Aš tavimi didžiuojuosi!"). Per daug pagyrimų gali žlugdyti savigarbą. Padrąsinimas iš kitos pusės pripažįsta pastangas. ,,Papasakok man apie savo piešinį. Matau, kad tau patinka violetinė" yra daug geriau nei pasakymas ,,Tai pats gražiausias piešinys, kokį tik esu mačiusi".

Psichologinio Konsultavimo Grupė

Seminarai, Konsultacijos, Psichologiniai tyrimai

K. Petrausko 26-213, LT-44156 Kaunas
Telefonas: 8 650 31002
Darbo dienomis nuo 9:00 iki 17:00

Paruošė: psichologė Lina Cirtautienė
Psichologinio Konsultavimo Grupė